Vakar buvo itin darbinga diena. Vienas įdomiausių susitikimų buvo su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu, kurį organizavo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Tarp nemažai aktualių klausimų bei ministro prisistatymo vyko ir gyva diskusija, tad turėjau progą užduoti būtent jūriniam sektoriui aktualius klausimus.

Šiuo metu situacija šiame sektoriuje, lengvai tariant, nekokia. Čia vienas svarbiausių resursų – žmogiškieji ištekliai, o mūsų Lietuvos jūrininkai kenčia nuo neapgalvotų įstatymų bei ministerijų nesutarimo. Diskutavome keliais klausimais – pirmiausiai apie tai, kad Lietuvos jūreiviai turi skirtingas socialines sąlygas bei apmokestinimo sistemą, priklausomai nuo vėliavos kur jie dirba. Taip pat kalbėjomės apie konkurencingumo praradimą, kuomet laivo savininkai pasirenka kitų šalių vėliavas savo laivuose, atsisakant lietuviškos.

Tai ne tik socialinės problemos, bet ir atsirandantis „šešėlis”. Kitu atveju, kodėl Lietuvos jūrininkai, išvažiuotų gyventi net į Latviją? Panašu, kad ten egzistuoja sutvarkyti įstatymai, skirti šios profesijos atstovams.

Diskusijoje ministras labai aiškiai pabrėžė, kad problema yra žinoma ir nuolat vyksta daug diskusijų šia tema. Taip pat patikino, kad transporto ministerija pritaria kylantiems klausimams ir supranta, kad reikia pokyčių ir kuo greičiau. Deja, kitos ministerijos tam nepritaria. Vieningai galime sutarti tik vienu aspektu, kad reikalingas gilesnis dialogas su valdžios atstovais.

Savo ruožtu, jūrinė bendruomenė, kurią apima akademinė jūrinė bendruomenė, Lietuvos jūrininkų sąjunga, Lietuvos jūrininkų įdarbinimo įmonių asociacija, bei Lietuvos kapitonų asociacija, glaudžiai dirba kartu, ruošiant dokumentus vyriausybės svarstymui, dėl esamų įstatymų pakeitimo. Tikimąsi, jog jie padėtų panaikinti jūrininkų socialinę nelygybę bei ženkliai pagerintų konkurencinę aplinką jūriniame sektoriuje.