Klaipėdos uostas ir miestas – ne du priešai. Jie yra vieno organizmo dalys. Todėl kai vienas auga, kitas neturėtų dėl to kentėti.
Šiandien viešojoje erdvėje nuskambėjo žinia, kad dėl Klaipėdos savivaldybės nustatytų sunkiasvorio transporto apribojimų paralyžiuotos naujojo Kruizinių laivų terminalo statybos.
50 milijonų eurų vertės projektas, naujos krantinės, investicijos, turizmo galimybės, naujos viešosios erdvės. Visa tai Klaipėdai reikalinga! Ir kuo greičiau šis projektas bus įgyvendintas, tuo geriau mūsų miestui.
TAČIAU YRA VIENAS LABAI SVARBUS BET.
Ar uosto plėtra turi vykti miestiečių gyvenimo kokybės ir jų piniginių sąskaita?
Manau, kad ne. Ir šiuo požiūriu palaikau Klaipėdos savivaldybės siekį apginti miesto infrastruktūrą ir gyventojų interesus. Nors dėl pasirinktų ribojimų ir jų įvedimo būdo tikrai galima diskutuoti.
Pirmiausia, prieš priimant drastiškus sprendimus, reikalingas normalus, konstruktyvus pokalbis. Ne ultimatumai, ne baudų dalybos, ne grasinimai teismais, o derybos. Juk kalbame apie dvi viešąjį interesą turinčias ginti institucijas!
Bet kompromisas neturi reikšti, kad viena pusė gauna naudą, o kita – sąskaitą už padarytą žalą.
Keturi konkretūs klausimai
01 / TRANSPORTAVIMAS
Kodėl nebuvo pasirinktas toks statybinių medžiagų gabenimo būdas, kuris mažiausiai apkrautų miesto gatves?
Gyvename jūrų uostamiestyje. Statome objektą prie pat vandens. Tačiau dešimtys sunkvežimių kasdien rieda miesto gatvėmis, gabendami smėlį ir kitas medžiagas.
Kodėl nebuvo numatytas efektyvesnis jų gabenimas vandeniu, pasitelkiant baržas?
PAPRASTAS SKAIČIAVIMAS
O juk transportas dar turi ir grįžti.
Žinoma, rangovai argumentuoja, kad baržos, papildomas pakrovimas ir iškrovimas gerokai pabrangintų darbus. Gali būti.
Tačiau ar buvo visapusiškai įvertintos alternatyvos? Ar skaičiuojant kainą buvo įtrauktas poveikis miesto gatvėms, eismo saugumui, triukšmui ir gyventojų patogumui?
02 / ATSAKOMYBĖ
Kas sumokės už gatvių nusidėvėjimą?
Sunkiasvoris transportas nėra nekaltas pasivažinėjimas. Dideli ir nuolatiniai jo srautai spartina kelio dangos dėvėjimąsi, prisideda prie provėžų atsiradimo, didina priežiūros poreikį.
Ir štai čia esminis klausimas: jeigu dėl uosto statybų miesto gatvėms reikės papildomo remonto, kas už jį sumokės?
- Uosto direkcija?
- Rangovas?
- O gal savivaldybė iš mūsų visų sumokėtų mokesčių?
Man atrodo, kad atsakymas turėtų būti labai aiškus.
Neturėtų būti taip, kad valstybės valdomas uostas investuoja į savo infrastruktūrą, o miestas vėliau iš miestiečių pinigų taiso dėl šios veiklos papildomai nusidėvėjusias gatves.
03 / PROJEKTO KAŠTAI
Ar tikrai visi projekto kaštai buvo sąžiningai suskaičiuoti?
Jeigu baržos yra brangesnės, o sunkvežimiai pigesni, tuomet prie sunkvežimių transportavimo kainos pridėkime ir papildomo kelių nusidėvėjimo, jų priežiūros bei atstatymo sąnaudas.
Tik tada lyginkime.
Gal paaiškės, kad sutaupymas nėra toks didelis, kaip atrodo rangovo sąmatoje?
04 / MIESTO VAIDMUO
Kur čia miesto, kaip tikro uosto partnerio, vaidmuo?
Klaipėdos uostas priklauso valstybei. Miestas neturi jo akcijų ir tiesioginės galimybės dalyvauti valdant uostą kaip akcininkas.
Suprantama, uostas kuria darbo vietas, pritraukia investicijų ir duoda daug naudos Klaipėdai. Tačiau tai nereiškia, kad miestas privalo besąlygiškai prisiimti visas neigiamas uosto plėtros pasekmes.
Esu įsitikinęs, kad jeigu Klaipėda turėtų uosto akcijų ir būtų visavertė jo bendrasavininkė, mūsų pokalbis apie investicijas, atsakomybę ir infrastruktūros finansavimą būtų visai kitoks.
TAI KĄ SIŪLAU?
01 / KONSTRUKTYVUS DIALOGAS
Nedelsiant susėsti prie vieno stalo savivaldybei, Uosto direkcijai ir rangovams. Be emocijų ir kaltinimų.
02 / AIŠKIOS TRANSPORTO TAISYKLĖS
Susitarti dėl aiškaus sunkiasvorio transporto maršruto, reisų intensyvumo, eismo valandų ir miesto gatvių apsaugos priemonių.
03 / ATSAKOMYBĖ IR SPRENDIMAI
Įvertinti alternatyvius transportavimo būdus, nustatyti gatvių būklę ir sutartimi įtvirtinti, kas finansuos dėl projekto atsiradusį papildomą nusidėvėjimą bei reikalingą remontą. O radus saugų ir teisėtą laikiną sprendimą, nedelsiant atnaujinti terminalo statybas.
Tai būtų civilizuotas, ekonomiškai pagrįstas ir abiem pusėms garbingas kompromisas.
Klaipėdai nereikia karo tarp uosto ir miesto.
Klaipėdai reikia stipraus uosto ir stipraus miesto.
Noriu, kad į Klaipėdą atplauktų daugiau kruizinių laivų, atvyktų daugiau turistų, augtų investicijos ir atsirastų daugiau darbo vietų. Noriu, kad miestas gražėtų, o mūsų krantinės taptų gyvomis, žmonių mėgstamomis erdvėmis.
