Sausio 13-osios dieną prisimenu labai gerai. Nors man tuomet buvo tik 6 metai.

Televizijos ir radijo pranešamos naujienos skatino visą šeimą susitelkti. Nuolat skambinome savo giminėms į Vilnių, nerimavome dėl mamos pusseserės vyro Antano Sakalausko, kuris tapo vienu nelaimingųjų, papuolusiu po sovietiniu tanku.

Nors tada, drąsos ir ryžto emocijas keitė baimės ir nerimo jausmai, tuometinis Lietuvos žmonių susivienijimas, laisvės troškimas – giliai įsirėžė mano atmintyje visam gyvenimui. Nerealaus mąsto pasiaukojimas, heroizmas, patriotiškumas nulėmė visų mūsų ateitį, mūsų nepriklausomybę.

Tik tų žmonių dėka šiandien esami laisvi, galime kurti savo valstybę, savo šeimą ir savo asmeninę gerovę – taip, kaip mes to norime, ir kaip mes mokame.

𝐒𝐮 𝐝𝐢𝐝𝐳̌𝐢𝐮𝐥𝐞 𝐩𝐚𝐠𝐚𝐫𝐛𝐚, 𝐳̌𝐞𝐦𝐚𝐢 𝐥𝐞𝐧𝐤𝐢𝐮 𝐠𝐚𝐥𝐯𝐚̨ 𝐢𝐫 𝐢𝐬̌ 𝐯𝐢𝐬𝐨𝐬 𝐬̌𝐢𝐫𝐝𝐢𝐞𝐬 𝐝𝐞̇𝐤𝐨𝐣𝐮 𝐯𝐢𝐬𝐢𝐞𝐦𝐬, 𝐬𝐚𝐮𝐬𝐢𝐨 𝟏𝟑-𝐨𝐬𝐢𝐨𝐬 𝐧𝐚𝐤𝐭𝐢̨ 𝐭𝐢𝐤𝐞̇𝐣𝐮𝐬𝐢𝐞𝐦𝐬 𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐚.