Velykų varpai skambina gyvenimą. Kviečia atsikelti ir eiti. Atleisti ir mylėti. Pabusti iš gniuždančios pilkumos ir skleisti žiedus.
Tegul Velykos būna tikros. Su tikėjimu ir viltimi, kad pasaulis moka būti ramesnis. Su nesibaigiančia svajone, kad žmogus žmogui gali ir turi būti geresnis.
Bundančios gamtos ritmu tegul atsišviežina ir žmonių mintys bei jausmai. Tegul jie liejasi laisvai, kaip nevaržomai ritasi mūsų jūros bangos.
Linkiu, kad kiekvienuose namuose užgimtų Velykų stebuklas ir po gabalėlį jo, vienas kitam padalintumėme. Esame gimę atgimti!
Su šv. Velykomis!