Turėjau garbės dalyvauti viešojoje diskusijoje dėl atnaujinamos Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos, kuri birželio 25 d. vyko Klaipėdos universitete. Ši diskusija – ne tik formalus renginys, bet labai svarbi galimybė išgirsti Klaipėdos balsą nacionalinio saugumo kontekste.
Dalyvavau šioje diskusijoje kaip jūrinės bendruomenės narys, jūrinio verslo atstovas, civilis ir tiesiog žmogus, kuriam nuoširdžiai rūpi Klaipėdos regionas, mūsų valstybės saugumas ir visų mūsų ateitis.
Diskusijoje išsakiau savo susirūpinimą,kad 
Jūrinė dimensija vis dar nėra atspindėta nacionalinio saugumo strategijoje.
Jūrinė dimensija vis dar nėra atspindėta nacionalinio saugumo strategijoje.Kitaip tariant, jūrinės, kaip vienos iš svarbių nacionalinio saugumo dimensijų, esamoje strategijoje – 
nėra…
nėra…Tai – esminis trūkumas, kurį privalome nedelsdami ištaisyti.
Turime ilgą jūros krantą, vienintelį strateginį uostą, kuris jungia mus su pasauliu per geležinkelio ir jūrų transporto sistemą, taip pat SGD terminalą – kritinės svarbos energetinį objektą. Jūrinis sektorius turi būti integraliai įtrauktas į nacionalinę saugumo architektūrą.
Mano siūlymai buvo aiškūs ir pagrįsti:
Kritinės infrastruktūros apsauga:Jūrų uostas ir logistika turi būti pripažinti prioritetine sritimi. Reikia numatyti apsaugą nuo kibernetinių grėsmių, sabotažo, žvalgybos veiklos.
Energetinis saugumas: SGD terminalas ir vėjo energetika jūroje – mūsų atsparumo šaltiniai.Karinių ir civilių pajėgumų integracija: NATO laivų naudojimas, bendros pratybos, mobilizacijos planai su komerciniais laivais.Ekonominis saugumas: Klaipėdos uostas – mūsų eksporto, darbo vietų ir logistikos stuburas, svarbus tiek taikos, tiek krizės metu.Ekologinis saugumas: jūrų ekologinės grėsmės turi būti įtrauktos į nacionalinį atsparumo planą.Civilinė sauga ir evakuacijos scenarijai: jūra – svarbus humanitarinis ir logistikos kelias krizės atveju.Tarptautinis bendradarbiavimas: turime aktyviau įsitraukti į regioninius jūrų saugumo tinklus Baltijos jūros regione.
Po virtinės diversijų prieš tarptautinius energetikos ir ryšių objektus visame pasaulyje, tokia strategijos revizija nėra pasirinkimas – tai būtinybė.
Esu dėkingas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija , Klaipėdos universitetas ir ypatingai dėkoju renginio moderatorei ir organizatorei Gabriele Burbulyte-Tsiskarishvili už kvietimą dalyvauti ir galimybę pasisakyti.
Diskusijos, tokios kaip ši – tai demokratijos esmė. Būkime aktyvūs. Nes saugi Lietuva – tai mūsų visų atsakomybė.
