Šiandien Klaipėdoje stovėjome tylos kupinoje vienybėje – skaitydami tremtinių pavardes, tų, kurie negrįžo, grįžo ir dingo. Kiekvienas ištartas vardas – tarsi atgaivinta gyvybė, skausmas, istorija. Tai ne tik pavardės – tai žmonės, likimai, netektys, kurios iki šiol gyvos mūsų tautos atmintyje.

Tremtys palietė kiekvieną šeimą, kiekvieną kraštą. Tai mūsų tautos randai, bet ir mūsų stiprybės šaknys.

Ši diena primena: galima atimti laisvę, bet ne orumą. Galima ištremti žmogų, bet ne atmintį.

Esu dėkingas, kad turėjau garbės dalyvauti šioje iškilmingoje ir jautrioje ceremonijoje Klaipėdoje. Tai mūsų pareiga – prisiminti, liudyti, perduoti ateities kartoms.

#AtmintiesNeištrem­si