Mieste jau kurį laiką verda aistros dėl naujo Bastionų tilto per Dangės upę statybų. Dar ankstesnės miesto valdžios matė poreikį naujam tiltui. Tačiau sumanymai taip ir liko neįgyvendinti.

Dabartinis miesto vadovas paskelbė, kad Bastionų tiltas bus statomas, nes jis reikalingas miestui, pirmiausiai nukraunant eismo srautus nuo kitų gatvių. Maždaug, pastačius tiltą, visiems bus gerai, todėl reikia statyti.

Bet ar tai pakankama argumentacija kalbant su miestiečiais? Sprendžiant iš ažiotažo viešojoje erdvėje ir gausybės žmonių užduodamų klausimų, akivaizdu, kad ne.

Ženkli dalis miesto bendruomenės dalis išreiškė nepritarimą Bastionų tilto projektui bent jau tokiam koks jis buvo pristatytas viešojoje erdvėje.

O išties svarbūs klausimai kabo ore.

Ar tikrai naujo tilto poveikis aplinkai yra tinkamai išanalizuotas?

Kaip bus valdoma tarša?

Kiek padidės triukšmo lygis?

Koks likimas laukia puikiai įrengtos ir klaipėdiečių pamėgtos vaikų žaidimų aikštelės Dangės skvero gale? Juk ji atsidurs po ar šalia numatomo tilto?

Ar įmanoma kažką pakeisti?

Pastaruoju metu sulaukiu daug susirūpinusių žmonių klausimų: kokia mano nuomonė dėl Bastiono tilto?

Kai kurie prisimins, kad liberalai aktyviai palaikė tilto projektą. Taip, idėjų buvo, ir prieš 10–15 metų, pilnaverčiam tiltui, toje vietoje buvo daugiau racionalumo, nes tuo metu aplinka šioje miesto dalyje buvo visiškai kitokia – šalia nebuvo išdygę daugybė daugiabučių.

Šiai dienai mūsų žinia aiški- miesto valdžia privalo bendrauti su miestiečiais „ne valdiškai“.

Negailint nei laiko, nei pastangų, būtinas kasdienis Klaipėdos vadovybės dialogas pirmiausiai su planuojamos paveikti vietos bendruomenėmis.

Nuolatinis kontaktas ir argumentuoti atsakymai su tais gyventojais, kurie įsitikinę, kad tiltas turėtų būti skirtas tik pėstiesiems arba jo visai neturėtų būti.

Miesto valdžia privalo, be jokių išvedžiojimų ar nutylėjimų atsakyti:

Kaip šiuo tiltu planuoja organizuoti ir reguliuoti eismą.

Kokių detalių priemonių būtų imamasi, kad šis tiltas netaptų dar vienu, motorizuoto transporto, tranzitiniu tiltu.

Visa tai yra apie paprastą dalyką- ryšį, komunikaciją, atvirą bendravimą su žmonėmis tada, kai jiems to labiausiai reikia.

Esu įsitikinęs, kad skyrus daugiau dėmesio ne viešiesiems ryšiams, o partnerystei ir sąžiningai komunikacijai- surengus papildomus susitikimus su bendruomenėmis, detaliai pristatant tilto projektą, leidžiant gyventojams užduoti gyvus klausimus, atsakant į „iš anksto neparuoštus“ klausimus ir pateikiant aiškius atsakymus- daug kas išsispręstų savaime.

Nebeliktų neatsakytų klausimų ir būtų sustabdytas miesto bendruomenės skaldymas šia jautria tema.

Audringoje diskusijoje tenka konstatuoti, kad pėsčiųjų tiltas, toje miesto vietoje, būtų buvęs labai geras sprendimas, kuriam pritartų daugelis.

Ar reikia, kad tiltu važiuotų ir automobiliai? Kiek turi jame būti eismo juostų?

Tai jau yra atviros ir garbingos diskusijos bei tinkamo projekto pristatymo visuomenei klausimas.

Klaipėda visada mokėjo tartis ir susitarti, dėl dalykų, kurie miestui svarbiausi.

Labai noriu tikėti, kad ir ši miesto valdžia tradicijos nesulaužys.