Klaipėdoje šildymas brangsta beveik 39 %. O gal savivaldybė galėtų bent šiek tiek pristabdyti kainų augimą?
Ką manote jūs?
Naujasis šildymo sezonas atkeliauja su nemalonia staigmena – gerokai didesnėmis šilumos kainomis.
Ir nors apie brangstantį kurą girdime nuolat, man užkliuvo dar viena detalė. Kodėl tuo pat metu net ketvirtadaliu padidėjo ir pastovioji šilumos kainos dalis?
Panagrinėkime paprastai. Be sudėtingų formulių ir energetikų žargono.
KIEK PABRANGO ŠILDYMAS?
Palyginkime praėjusių metų ir šių metų spalio kainas Klaipėdoje:
- 2025 m. spalį – 5,90 ct/kWh be PVM.
- 2026 m. spalį – 7,37 ct/kWh be PVM.
Šilumos kaina padidėjo 24,9 %.
Tačiau tai dar ne visas vaizdas!
Nuo šių metų sausio valstybė panaikino lengvatinį 9 % PVM šildymui. Dabar taikomas 21 % tarifas.
Todėl gyventojams aktuali kaina su PVM pasikeitė taip:
- Pernai spalį – 6,43 ct/kWh.
- Šiemet spalį – 8,92 ct/kWh.
- Skirtumas – beveik 39 %!
Kitaip sakant, šildymo sąskaitai šiandien gali prireikti gerokai daugiau eurų už tą patį šilumos kiekį.
KĄ TAI REIŠKIA PAPRASTAI ŠEIMAI?
Paimkime 60 kv. m dviejų kambarių butą.
Tarkime, per šildymo sezoną jis sunaudoja 6 000 kWh šilumos.
Jeigu visą sezoną galiotų palyginimui naudojamos spalio kainos, išlaidos vien būsto šildymui būtų tokios:
- Pagal pernykštį spalio tarifą – apie 386 eurus.
- Pagal šių metų spalio tarifą – apie 535 eurus.
- Skirtumas – beveik 150 eurų iš šeimos biudžeto!
Tai iliustracinis skaičiavimas, o ne būsimo sezono prognozė. Kainos keičiasi kas mėnesį, o tikrosios sąskaitos priklausys nuo oro ir namo būklės.
Bet 150 eurų šeimai – tikrai ne smulkmena. Už juos galima nupirkti nemažai maisto produktų, apmokėti vaikų būrelius ar kitas būtinas išlaidas.
KODĖL ŠILUMA TAIP BRANGSTA?
Čia prasideda įdomiausia dalis.
Šilumos kaina susideda iš kelių dedamųjų, iš kurių svarbiausios dvi: kintamoji ir pastovioji.
1. KINTAMOJI DALIS – KURAS IR ŠILUMOS GAMYBA
Ji priklauso nuo biokuro, gamtinių dujų, elektros, perkamos šilumos ir kitų gamybos sąnaudų.
Pernai spalį ši dalis siekė 2,87 ct/kWh, dabar – 4,75 ct/kWh.
Augimas – net 65,5 %!
„Klaipėdos energijos“ duomenimis, per metus gamtinės dujos pabrango 156,6 %, o biokuras – 58,7 %.
Brango ir iš nepriklausomų gamintojų perkama šiluma.
Suprantama, kad energetinių išteklių kainų Klaipėdos savivaldybė nenustato.
Tiesa, pernai į galutinę kainą dar buvo įtraukta laikina 0,93 ct/kWh papildoma dedamoji, kurios dabar nėra. Todėl bendras tarifas išaugo mažiau nei pati kintamoji dalis.
Tačiau dabar pereikime prie to, kas man kelia daugiausia klausimų.
2. PASTOVIOJI DALIS – ĮMONĖS IŠLAIKYMAS IR INVESTICIJOS
Pernai spalį ji siekė 2,10 ct/kWh.
Šiemet – jau 2,62 ct/kWh.
Augimas – 24,8 %!
Pastoviąją dalį sudaro darbuotojų atlyginimai, tinklų priežiūra, remontas, turto nusidėvėjimas, investicijų grąža ir kitos įmonės sąnaudos.
Ir štai kas įdomu!
Palyginus oficialią kainos struktūrą, matome:
- Personalo sąnaudos padidėjo nuo 0,98 iki 1,06 ct/kWh.
- Turto nusidėvėjimo sąnaudos – nuo 0,42 iki 0,56 ct/kWh.
- Investicijų grąžos dedamoji – nuo 0,32 iki 0,58 ct/kWh.
- Remonto ir aptarnavimo dedamoji išliko 0,16 ct/kWh.
Vadinasi, vien investicijų grąžos ir nusidėvėjimo padidėjimas sudaro apie 77 % viso pastoviosios dalies augimo!
Investuoti į šilumos tinklus tikrai reikia. Niekas nenorime žiemą likti be šildymo.
Bet ar tikrai būtent dabar būtina visą šį padidėjimą perkelti ant vartotojų pečių?
KUR ČIA KLAIPĖDOS SAVIVALDYBĖ?
Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso 75,45 % „Klaipėdos energijos“ akcijų.
Taigi savivaldybė yra pagrindinė bendrovės akcininkė.
Suprantu, kad šilumos kainos yra valstybės reguliuojamos, o jų dedamųjų negalima pakeisti vien mero pageidavimu. Jas reglamentuoja VERT nustatyta tvarka.
Tačiau savivaldybė turi galimybių kelti klausimus dėl įmonės veiklos efektyvumo, investicijų, sąnaudų pagrįstumo ir finansinių prioritetų.
Todėl man kyla labai paprastas klausimas:
Jeigu kintamoji šilumos kainos dalis dėl rinkos aplinkybių šauna į viršų, ar tikrai protinga tuo pačiu metu didinti ir pastoviąją dalį?
Ar nebūtų galima bent laikinai ją išlaikyti praėjusių metų lygyje?
Ar nebūtų galima bent laikinai ją išlaikyti praėjusių metų lygyje?
KIEK SUTAUPYTŲ ŽMONĖS?
Jeigu pastovioji dedamoji būtų ne 2,62, o pernykščiai 2,10 ct/kWh, bendra spalio kaina sumažėtų nuo 7,37 iki 6,85 ct/kWh be PVM.
Mūsų aptarto 60 kv. m buto šeima, per sezoną sunaudodama 6 000 kWh, sutaupytų apie 38 eurus, įskaitant PVM.
Žinoma, šis sprendimas viso brangimo nepanaikintų. Bet bent jau sumažintų jo naštą.
Ir svarbiausia – parodytų, kad savivaldybės valdoma įmonė ieško būdų padėti gyventojams, o ne vien perkelti augančias sąnaudas į sąskaitas.
MANO PASIŪLYMAS KLAIPĖDOS VALDŽIAI
Kviečiu miesto vadovus ir „Klaipėdos energijos“ valdybą nedelsiant:
- Viešai ir detaliai paaiškinti, kokios konkrečios investicijos lėmė padidėjusią pastoviąją kainos dalį.
- Peržiūrėti bendrovės veiklos, administravimo ir investicijų sąnaudas bei įvertinti galimybes jas optimizuoti.
- Kartu su VERT išnagrinėti, ar yra teisiškai pagrįstų galimybių bent šiam šildymo sezonui sumažinti pastoviąją kainos dalį, siekiant išlaikyti ją pernykščiame lygyje.
- Jeigu tarifas negali būti keičiamas, įvertinti kitus teisėtus ir finansiškai pagrįstus gyventojų išlaidų mažinimo sprendimus.
Niekas nesako, kad energetikos įmonė neturi investuoti ar dirbti pelningai. Tačiau savivaldybės valdomos įmonės sėkmė turėtų būti matuojama ne vien finansiniais rodikliais, bet ir tuo, kiek jos paslaugos prieinamos miesto žmonėms.
Miesto įmonės pirmiausia turi tarnauti miestui ir jo gyventojams. O ne atvirkščiai.
Šiandien, kai visur girdime apie augančias kainas, gyventojams labiausiai reikia ne dar vieno paaiškinimo, kodėl viskas brangsta.
Reikia sprendimų, kaip tą brangimą sušvelninti.
O ką manote jūs? Ar Klaipėdos savivaldybė turėtų aktyviau siekti šilumos kainos mažinimo, net jei tam tektų peržiūrėti savivaldybės valdomos įmonės finansinius prioritetus?
