Ar taip ir žiūrėsime, kaip užgęsta Klaipėdos centras?

Ką galvojate jūs, kokius sprendimus matote gelbėjant Klaipėdos kavines?

 

Dar vienos užvertos durys. Dar viena tuščia vitrina. Dar viena vieta, kur vakar buvo žmonės, kvepėjo kava, vyko pokalbiai ir virė miesto gyvenimas. Ir kiek dar?
Klaipėdos restoranų, kavinių ir barų užsidarymai jau nebeatrodo kaip pavienės nesėkmės.

– 2026 metų pradžioje Klaipėdoje duris užvėrė bent penkios maitinimo įstaigos.
– Rudenį vienu metu užsidarė dar trys ilgiau nei penkerius metus centre veikusios vietos – „VinVino“, „Garažas“ ir „Drama-Cha-Cha“. Rugsėjį apie veiklos pabaigą paskelbė šešerius metus dirbę desertų namai „Lalene“.
– Dar anksčiau miestas prarado „Toli nuo klasikos“, „Tabu“, „Skandalą“, o pirmasis „Turgaus Food Hall“ modelis taip pat nepasiteisino.
– Prie Senojo turgaus situacija dar skaudesnė. „Lalene“ užsidarė. „Frau Kirsche“ įprastu restorano režimu nebedirba – priima tik privačius renginius su išankstine rezervacija.

Teko kalbėtis su „Lalene“ žmonėmis. Jie įvardijo labai žemiškas priežastis: Senojo turgaus tvarkymo darbai, perkastos prieigos, grioviai, sudėtingas privažiavimas ir parkavimo vietų trūkumas.Restoranui nereikia ekonomikos vadovėlio, kad pajustų krizę.

Jeigu žmogus negali normaliai privažiuoti – jis neatvažiuoja. Jeigu negali pasistatyti automobilio – važiuoja kitur. Jeigu gatvė mėnesiais atrodo kaip statybvietė – spontaniškas klientų srautas dingsta.

O prie viso to prisidėjo bendras sektoriaus spaudimas: darbo užmokestis, produktai, energetika ir mokesčiai. Maitinimo verslas ypač skaudžiai pajuto nuo 2024 m. sausio 1 d. pasibaigusią 9 proc. PVM lengvatą ir sugrįžusį standartinį 21 proc. PVM tarifą. Apie tai kaip vieną iš sektoriaus problemų kalba restoranų verslo atstovai visoje Lietuvoje. Bet yra dalykų, kurių Vilnius už Klaipėdą neišspręs. Juos galime padaryti patys.

Manau, jau seniai laikas savivaldybei turėti ne dar vieną analizę ar darbo grupę, o konkrečią Klaipėdos Centro ir Senamiesčio gaivinimo strategiją.

Ką siūlyčiau?

• 0 NT mokesčio miesto centre ir senamiestyje veikiančioms kavinėms, restoranams bei smulkiajam paslaugų verslui – arba savivaldybės kompensaciją ten, kur tiesiogiai taikyti nulį neleistų nacionaliniai teisės aktai. Ne amžinai. Krizės laikotarpiui.
• Nemokamas parkavimas ne tik pietų metu. Ypač spalio–balandžio mėnesiais, kai senamiestyje turistų srautai mažiausi. Galima pradėti nuo vakarų ir savaitgalių. Tuščia stovėjimo vieta miestui neuždirba nieko. Atvažiavęs žmogus palieka pinigus restorane, parduotuvėje, teatre ar kavinėje.
• „Remontuojame – kompensuojame“ principas. Jeigu savivaldybės darbai pusmečiui perkasa gatvę ir verslas praranda klientų srautą, turi automatiškai įsijungti rinkliavų, nuomos ar kitų savivaldybės mokesčių lengvatos.
• Biurokratinės atostogos terasoms. Kol sektorius išgyvena sunkmetį, nereikia kurti dar vieno popierių labirinto. Terasos, iškabos, sezoniniai staliukai turėtų būti derinami vieno langelio principu ir maksimaliai paprastai. Juolab kad pati savivaldybė jau rengia naujus lauko kavinių reikalavimus.
• 100 gyvų vakarų centre per metus. Maži koncertai, gatvės teatrai, kino vakarai, šokių vakarai, gastronominiai savaitgaliai, šeimų sekmadieniai, studentų renginiai. Ne viena Jūros šventė turi išmaitinti senamiestį visus metus. Puikus pavyzdys – Italų dienos, kai vienu metu į programą įsitraukė net 26 Klaipėdos kavinės ir restoranai. Vadinasi, modelis veikia: renginys + kultūra + gastronomija = žmonės miesto centre.
• Galime eiti dar toliau – sukurti „Klaipėdos centro kortelę“. Miestas finansuoja dalį nuolaidos gyventojui, o verslai prideda savo dalį. Žiemą klaipėdietis gauna priežastį važiuoti ne į prekybos centrą, o į senamiestį.
• Savivaldybė galėtų skelbti tuščių patalpų programą: jeigu savininkas sumažina nuomą naujam restoranui, galerijai, dirbtuvei ar kitam žmones traukiančiam verslui, miestas tam tikram laikui suteikia mokestinę paskatą.
• Ir dar vienas susitarimas, kuriame laimėtų visas miestas: restoranai, turintys tinkamus rūsius, sutinka juos registruoti ir, esant techninėms galimybėms, pritaikyti priedangoms. Miestas padeda finansuoti reikalingus darbus. Verslas gauna paskatą, Klaipėda – daugiau saugių vietų gyventojams.

Svarbiausia suprasti vieną dalyką. Restoranas nėra tik vieta pavalgyti. Restoranas, kavinė, baras, kepyklėlė ar maža parduotuvė yra priežastis žmogui ateiti į miestą.

Kai jų nelieka, dingsta žmonės. Kai dingsta žmonės – užsidaro kitas verslas. Po jo – dar vienas. Ir tada vieną rytą atsibundame su gražiai sutvarkytomis gatvėmis, naujais suoliukais ir… tuščiu senamiesčiu. Man toks Klaipėdos scenarijus netinka.

Savivaldybė negali iškepti geresnio kruasano ar pagaminti skanesnės vakarienės už verslininką. Bet ji gali padaryti viską, kad žmogui būtų paprasta čia atvažiuoti, verslui – paprasčiau dirbti, o miesto centre – apsimokėtų būti. Laikas ne stebėti, kaip užsidaro durys. Laikas jas padėti išlaikyti atidarytas.