Apmaudu, kad minint Pasaulinį švyturių savaitgalį vienas svarbiausių mūsų miesto jūrinės tapatybės simbolių – Klaipėdos švyturys – ir vėl lieka uždaras visuomenei.

Nepaisant to, kad dar visiškai neseniai valstybė investavo apie 150 tūkst. eurų į šio istorinio švyturio tvarkybos darbus.

Suprantu ir gerbiu reikalavimus, susijusius su uosto bei strateginių objektų saugumu. Gyvename laikotarpiu, kai į juos negalime numoti ranka. Tačiau saugumas neturėtų tapti universaliu argumentu, kuriuo uždaromas visuomenės priėjimas prie istorijos ir kultūros paveldo.

Švyturys nėra tik navigacinis statinys. Tai Klaipėdos istorijos, jūrinės kultūros ir miesto tapatybės dalis. Tokie objektai turi būti pažįstami ne tik iš senų fotografijų ar žvelgiant į juos pro tvorą.

Todėl turime ieškoti ne priežasčių, kodėl negalima, o sprendimų, kaip galima.

Manau, kad Klaipėdos miesto, Uosto direkcijos, Susisiekimo ministerijos, paveldosaugos institucijų ir teritorijoje veikiančių įmonių atstovai turėtų sėsti prie vieno stalo ir susitarti dėl aiškaus švyturio lankymo modelio. Sprendimų tikrai galima rasti:

Išankstinė lankytojų registracija;

Nustatytos lankymo dienos ir valandos;

Nedidelės grupės, lydintis gidas;

Aiškiai apibrėžtas lankytojų maršrutas ir, jei būtina, papildomos saugumo priemonės.

Galbūt pradėkime bent nuo kelių atvirų savaitgalių per metus: Jūros šventės, Pasaulinės švyturių dienos ar kitų miestui svarbių progų. Įvertinkime, kaip toks modelis veikia, ir tada spręskime dėl nuolatinės lankymo tvarkos.

Klaipėda didžiuojasi esanti jūrinis miestas. Tačiau jūrinė tapatybė negali egzistuoti vien šūkiuose. Ji turi būti patiriama per mūsų uosto istoriją, laivus, krantines, muziejus ir, žinoma, švyturį.

Turime saugoti strateginius objektus. Bet lygiai taip pat turime saugoti ir puoselėti savo jūrinį paveldą bei sudaryti galimybę žmonėms jį pažinti.

Tikiu, kad šiuos du dalykus galima suderinti. Klaipėdos švyturys turi šviesti ne tik laivams. Jis turi būti gyvas mūsų miesto istorijos ženklas – prieinamas klaipėdiečiams ir miesto svečiams.

Kviečiu atsakingas institucijas ne apsikeisti dar vienais raštais, o kartu rasti konkretų sprendimą, kaip saugiai atverti Klaipėdos švyturį žmonėms.