Kalbos turi virsti darbais.

Aš esu Artūras Truš, man 40.

• Susituokęs 17 metų, kartu su žmona Marija auginame tris sūnus: Marką, Martiną ir Michaelį
• Esu įgijęs jūrų inžinerijos bakalauro ir verslo vadybos magistro kvalifikacinius laipsnius
• Jūrų kapitonas, Lietuvos jūrininkų sąjungos ir Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos narys
• Tarptautinės jūrų verslo kompanijos įkūrėjas ir vadovas
• Jūrininkų įdarbinimo įmonių asociacijos įkūrėjas ir vadovas
• Klaipėdos miesto Liberalų sąjūdžio skyriaus pirmininkas
• Klaipėdos miesto Saulutės seniūnaitijos seniūnaitis
• Paramos fondo ukrainiečiams „Artimas Artimas” įkūrėjas
• 2022 m. Ordinas „Už meilę Klaipėdai“ už pagalbą Ukrainai ir jos žmonėms
• 2023 m. „Metų klaipėdiečio“ nominantas, finalininkas, 1-oji vieta internetiniame balsavime

 

Visi dideli darbai gyvenime prasideda nuo mažų žingsnių. Aš žengiau tokį žingsnį. Priėmiau sprendimą dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Klaipėdiečių pasitikėjimo sieksiu Baltijos vienmandatėje apygardoje.
Esu naujos kartos politikas. Tvirtai tikiu, kad atvirumas, žodžio laikymasis ir pagalba silpnesniam yra tikri sėkmės orientyrai.
Ateinu kurti ir pasiekti rezultatų. Sukūręs tarptautinį verslą ir 1 500 darbo vietų įgijau patirties, todėl esu įsitikinęs, kad bendromis pastangomis galime padaryti mūsų visų gyvenimą geresniu.

Esu klaipėdietis, visada ,,sergu“ už Klaipėdą ir jos žmones. Atkaklumas man suteikia daug pozityvios energijos ir tikėjimo šviesia ateitimi.

Mano veiklos prioritetai

• Ar Lietuva – jūrinė valstybė? Vandens transporto sektoriaus, ypač jūrų transporto, veikla yra valstybės gerovės pamatas. Klaipėda – jūrinės ekonomikos centras, aukštos gyvenimo kokybės miestas. Dar XVIII a. buvo įrodyta, kad jūrų ekonomika lemia valstybės galią, užtikrina gerovę. Neveltui daugelis ES valstybių yra ekonomiškai stiprios, nes savo gerovę sieja su jūra. Nacionalinė jūrinė politika ir strategija – tai svarbūs ir būtini dokumentai, siekiant užtikrinti Lietuvos, jūrų valstybės, gerovę ir klestėjimą. Jūrininkų mokesčių sistemos reforma, socialinės lygybės ir jūrininkų socialinės apsaugos užtikrinimas yra kertiniai šios politikos elementai. Dirbsiu ties Lietuvos nacionalinės jūrinės valstybės politikos formavimu.

• Spręsti Klaipėdos miesto susisiekimo problemas. Dėl chaotiškos priemiesčių plėtros Lietuvos didmiesčiai dūsta nuo transporto spūsčių. Dėl netinkamai įrengtų viadukų, kelių ir gatvių kelyje prarandama didelė dalis brangaus laiko. Klaipėda ir Klaipėdos rajonas nėra išimtis. Miestų ir rajonų, vietinės ir respublikinės reikšmės keliai turi sudaryti vieningą sistemą, nes tik tada bus galima užtikrinti greitą, efektyvų ir tvarų transporto srautų judėjimą. Sieksiu, kad judumo projektų finansavimas šalyje, o ypač Klaipėdos mieste, taptų prioritetu. Infrastruktūra turi sudaryti sąlygas transporto sistemai veikti kaip šveicariškas laikrodis ir pirmiausia tarnauti gyventojų patogumui.
• Tautinių mažumų Švietimas, kultūra ir bendruomeniškumas. Mūsų valstybės vienybė slypi įvairovėje. Susikoncentruokime į tai, kas mus vienija, o ne skaldo. Skatinkime tarpkultūrinį dialogą visoje šalyje, o ne atskiruose regionuose, nes visi Lietuvos gyventojai kuria demokratinę pilietinę visuomenę. Nepriklausomai nuo kilmės, kalbos ar pažiūrų, visus mus vienija noras, kad mūsų šalis, gimtasis miestas ir artimieji klestėtų, kad mūsų vaikai augtų oriai ir saugiai, o visi bendrapiliečiai jaustųsi kaip namie. Klaipėda yra puikus pavyzdys, kaip skirtingos tautos, bendrijos ir bendruomenės nuo pat jų įkūrimo veikia ir dirba kartu vardan bendros gerovės.
• Sveikatos apsaugos svarba. Deklaruojama, kad sveikatos sistema yra skirta žmogaus sveikatos prevencijai ir gydymui, o ne biurokratinėms procedūroms. Tačiau per ilgas laukimas vizito pas gydytoją, didelės vaistų, dantų gydymo ir protezavimo kainos, uždaromos gydymo įstaigos rajonuose, gydytojų ir slaugytojų trūkumas, nepakankamas dėmesys sveikatos stiprinimui ir ligų prevencijai – tai opios nuolat reformuojamos sveikatos sistemos problemos. Maža to, griaunamas ir poliklinikų tinklas. Taigi dėl tokių politinių sprendimų neverta tikėtis gyventojų pasitenkinimo. Todėl pirmiausia sieksiu, kad būtų įvertintos sveikatos sistemos pertvarkos klaidos, ir tik tada būtų imtasi praktinių veiksmų.
• Valstybės saugumas – bendradarbiaujant su sąjungininkais
  Privalome stiprinti šalies saugumą nekeldami baimės, o ugdant pilietiškas ir patriotiškas asmenybes bei kuriant kritiškai mąstančią visuomenę. Šalies saugumą užtikrinkime ne esamų mokesčių didinimu ar naujų įvedimu, o su sąjungininkais ir Skandinavijos šalimis, sudarant bendrą investicijų paketą, skolinantis iš ES fondų bendrai gynybos koncepcijai sukurti. Tai sumažintų kiekvienos šalies finansinę naštą ir sustiprintų regiono saugumą.