Klaipėda. Centras. Vasario 9 d.
Aktyviausią savaitės dieną – penktadienį – vaizdas niūrus. Pustuščiai barai ir kavinės, vangus jaunimas ir ankstyvas traukos centrų uždarymas. Ką jau kalbėti, apie darbo dienos vakarus, kuomet senamiestyje sutiksime vos vieną kitą dvasią, ieškančią pramogų.
Dažnai girdime žmonių nuogąstavimus dėl „mirusio” Klaipėdos senamiesčio. Šios problemos suintensyvėjimas ypač jaučiamas prieš rinkimus, kuomet kandidatuojantys politikai žada jį atgaivinti, įpūsti senamiesčiui naujovių ir pan. Deja, realybė kiek kitokia.
Pagalvokime. Ar Klaipėdos centre turime pramogų zoną, kurioje būtų mažiau apribojimų? Kaip galime tikėtis aktyvaus naktinio gyvenimo, kai šis, pagal miesto valdžios tvarką, pasibaigia 22 val. (nebegalima triukšmauti).
Ši situacija Klaipėdos senamiestyje, kurioje gyventojai skundžiasi dėl triukšmo pajūryje yra sudėtinga. Triukšmas, kurį sukelia barų lankytojai, ypač vakare po 22 valandos, sukelia nepatogumus gyventojams. Kita vertus, vietos, kur barai galėtų veikti be ribojimų, Klaipėdoje nėra, o triukšmo ribojimai trukdo barų veiklai, sukelia stagnaciją ir net finansinius sunkumus, dėl kurių kai kurie barai netgi turi užsidaryti.
Toks trumpas darbo laikas lemia verslų nenorą investuoti į naujų barų, užeigų ar kavinių atidarymą, ir to pasekoje, turime mažai pramogų senamiestyje. Kitaip tariant – senamiestis „miręs”. Kodėl kiti pasaulio miesteliai (net ir mažesni) sugeba pritraukti žmones judriam naktiniam gyvenimui, o Klaipėdai tai darosi neišsprendžiama problema? Juk esame vienas didžiausių Lietuvos miestų, turime aukšto lygio restoranų ir susibūrimo vietų, turime daug jaunų ir entuziastingų žmonių, bendruomenių, trokštančių veikti, švęsti, kurti ir burtis.
Vienas iš sprendimų būtų išskirti tam tikras gatves senamiestyje, kuriose leidžiamas triukšmas būtų šiek tiek ilgiau, pavyzdžiui, iki vidurnakčio, arba bent savaitgaliais. Toks sprendimas galėtų padėti barų verslui išgyventi ir suteikti daugiau lankstumo rengiant renginius, pavyzdžiui, gimtadienius.
Svarbiausia yra rasti pusiausvyrą tarp gyventojų ramybės ir vietinio verslo plėtros. Galbūt reikėtų įvesti griežtesnius triukšmo valdymo standartus ir kartu ieškoti naujų būdų, kaip skatinti naktinį gyvenimą mieste, tačiau taip pat svarbu atsižvelgti į gyventojų poreikius ir nusiskundimus.
Gerai pradžiai trūksta tikrai nedaug – peržiūrėti centrinės Klaipėdos dalies susibūrimo vietų užimtumą ir paskelbti gatvę ar kelias, kuriose esami ribojimai būtų palengvinti. Tikėtina, jog tai suteiktų visai kitokį impulsą tiek verslams, tiek gyventojams pramogų ir naktinio gyvenimo atžvilgiu.
Ilginti kavinių darbo laiką Klaipėdos senamiestyje gali būti svarstoma dėl kelių priežasčių:
Turizmo skatinimas. Ilgesnis kavinių darbo laikas gali pritraukti daugiau turistų, ypač vasaros sezono metu. Turistai dažnai nori patirti vietinę kultūrą ir mėgautis vakaro pramogomis.
Ekonomikos stiprinimas. Kavinių ir restoranų sektorius yra svarbus vietinės ekonomikos dalis. Ilgesnis darbo laikas gali padidinti pardavimus ir skatinti ekonomikos augimą.
Gyvybingesnis miesto centras. Aktyvesnis naktinis gyvenimas gali padaryti miesto centrą patrauklesnį vietos gyventojams ir lankytojams.
𝑷𝒂𝒔𝒂𝒖𝒍𝒊𝒐 𝒑𝒂𝒗𝒚𝒛𝒅𝒛̌𝒊𝒂𝒊 𝑘𝑢𝑟 𝑦𝑟𝑎 𝑙𝑎𝑛𝑘𝑠𝑡𝑒𝑠𝑛𝑖 𝑡𝑟𝑖𝑢𝑘𝑠̌𝑚𝑜 𝑙𝑦𝑔𝑖𝑜 𝑎𝑝𝑟𝑖𝑏𝑜𝑗𝑖𝑚𝑎𝑖 𝑠𝑒𝑛𝑎𝑚𝑖𝑒𝑠𝑡𝑦𝑗𝑒:
Ispanija: Šalyje yra garsėjanti savo naktiniu gyvenimu, ypač tokiuose miestuose kaip Madridas ar Barselona, kur vakarėliai ir socialinė veikla dažnai tęsiasi iki ankstyvo ryto.
Italija: Vietose kaip Roma ar Milano, ypač vasaros metu, kavinės ir barai dažnai dirba iki vėlaus vakaro, sukuriant gyvybingą atmosferą.
Graikija: Atėnuose ir kituose turistiniuose miestuose, ypač Santorinyje ar Mikonose, naktinis gyvenimas yra labai populiarus tarp turistų.
Šios šalys rodo, kad lankstesni triukšmo lygio apribojimai gali teigiamai prisidėti prie miesto kultūrinio ir ekonominio gyvybingumo. Vis dėlto, svarbu rasti pusiausvyrą tarp naktinio gyvenimo skatinimo ir vietinių gyventojų ramybės užtikrinimo.
