Kol dar nebuvau sukūręs šeimos ir į darbą keliaudavau viešuoju transportu, su ironiška šypsena veide aplenkdavau spūstyse įstrigusius vairuotojus. Galvodavau: „Norėjot komforto? Prašom!”.
Tačiau laikui bėgant, atsidūriau kitoje pusėje. Vairuotojo pusėje. Spūstyje įkalinto žmogaus, kuris vienintelį laisvą dienos laiką galėtų skirti buvimui su savo trimis sūnumis, pusėje…
Aš dažnai susimąstau apie tai, kad automobilių kiekis miestuose auga neįtikėtinu greičiu, ir dar dažniau susimąstau, kad tikrai ne dėl komforto. Greitas gyvenimo tempas kelia spaudimą – kaip mamoms suspėti mažus vaikus nuvežti į darželį, tada per pusę miesto lėkti į darbą, po to skubėti vaikus pasiimti ir galiausiai grįžti į kitą miesto dalį namo. Autobusu?
O kaip tėčiai, išlaikantys savo šeimą, dirbantys per kelis darbus, gal net kituose miestuose. Dviračiu? Taigi.
Automobiliai nebėra tik komfortas, automobiliai yra neatsiejama didžiosios visuomenės dalis, o spūstys yra jautri problema, kurią turime spręsti. Ar įrengta Žaliosios bangos eismo sistema, su daugybe naujų, nesureguliuotų šviesoforų yra tai, ko reikia visiems Klaipėdos gyventojams: tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams? Pagalvokime…
Mano nuomone, kas galimai padėtų spręsti kamščių problemas:
- Grąžintos lentelės su žalia rodykle ir žiedinės sankryžos.
- Gatvių praplatinimas, kur drąsiai tą galima daryti pvz. Taikos pr.
- Požeminių ir pėsčiųjų perėjų virš kelio kūrimas.
- Kelio remontų darbai nakties metu (tai puiki praktika visoje Europoje).
Neabejoju, kad kiekvienas galime sugalvoti bent vieną milijoninio biudžeto nereikalaujantį pasiūlymą, tiesa?
Ir pabaigai. Vilniuje Žaliąja banga pavadinta graži visuomenės iniciatyva – augalų ir medžių sodinimas miesto gatvėse. Ar negali ir Klaipėdoje šios bangos pavadinimas kelti pozityvumo ir pasitikėjimo miestu jausmą?
