Kaip Tu jautiesi? Ar esi laiminga? Ar visada žmonės Tau geri ir dėmesingi? 
Ar metų našta Tavęs neapsunkina? Ar Tave saugo ir globoja? Ar leidžia būti savimi?
Suprantu, Tu nesi išlepinta. Ir Tavo orai ne visada palankūs. Bet užtat turi labai gražų žalią rūbą, kurį užsidedi kiekvieną pavasarį vasarą
Turi daugybę mėlyno gilumo ežeringų akių
Turi nenuspėjamą, bet savo didingumu užburiančia banguojančią žalumą.
O kur dar tavo kalnai ir pakalnės. Kur tavo žieduose paskendusios sodybos
Tavo dainos, legendos ir pasakos 
Visu gražumu Tu sublizgi pasauliui sporto aikštelėje, teatro scenoje ar parodų pavilijone
Kartas nuo karto leidi Tavimi didžiuotis iki smulkiausių šiurpuliukų.
Žinau, turi ir savo rūpesčių, kai aplink dideli grobuonis slankioja. Bet nieko nebijai. Esi drąsi ir išdidi. Esi patyrusi ir svajojanti 
Mūsų daug, nors norėtųsi, kad dar daugiau būtų. O tu- viena. Viena Tavo širdis. Ji plaka mums 
O mes ką galim, dar daugiau dėl Tavęs padaryti- jog Tavo širdis plaktų ramiai ir amžinai? Sakyk, nesidrovėk. Aš noriu dėl Tavęs padaryti dar dar daugiau!




