Reikia pasidžiaugti, kad Seime atsirado sveiko proto, kuris nepasidavė emocijoms ir politinei turbulencijai. Teko asmeniškai būti įvykių epicentre ir tą lemtingą balsavimo dieną, dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, pabendrauti ne su vienu Seimo nariu. Pirmalaikių rinkimų nebus.

Kita vertus, sunku tikėtis, kad susiskaldęs ir emocijų kupinas parlamentas per likusius metus bus pajėgus atlikti valstybei ir visuomenei būtinas ir naudingas valdymo fundamentalias reformas. Tačiau, lėtėjant ekonomikos ratams, bent jau 3 darbus parlamentarams būtina padaryti.

Pirma, dalį pajamų, kurios bus gautos apmokestinus komercinių bankų viršpelnius, nukreipti jaunoms šeimoms auginančioms vaikus, tam, kad būtų kompensuojamos kosmiškai išaugusios būsto paskolų palūkanos. Tokią pagalbą taiko kaimynai lenkai. Nieko nedarant, vis daugiau šeimų taps bankų įkaitais, įsiskolins, bus priverstos pardavinėti savo paskutinius gyvenamuosius būstus. Labai jautri situacija, reikalujanti skubių sprendimų.

Antra, lėtėjant ekonomikai, valdžia negali įvedinėti naujų mokesčių, arba didinti jau esamus. Tai dar labiau stabdytų ekonomiką ir sunkintų žmonių padėtį. Ypač nepritariu Finansų ministerijos ketinimams papildomai apmokestinti žmones, kurie dirba pagal individualią veiklą ir sukuria darbo vietas sau ir savo artimiesiems. Kabinasi už gyvenimo, o ne vaikšto su ištiesta ranka į socialinės paramos skyrius.

Iki minimumo supaprastinti ir debiurokratizuoti mokesčių administravimą- čia yra prioritetas, kuriam reikėtų sutelkti politinę valią ir pastangas.

Trečia, yra visiškai nenormalu, kad Lietuvoje žmonės, uždirbantys kiek daugiau negu 1000 Eur per mėnesį, yra priskiriami viduriniąjai klasei. Tokie žmonės yra gerovės valstybės stuburas, todėl reikalinga nuosekliai didinti jų pajamas ir kurti didelį vidutinį visuomenės sluoksnį, kuris galėtų oriai ir ramiai prgyventi iš savo atlyginimo.

Norisi palinkėti Seimui per paskutinius savo kadencijos metus priimti sėkmingus ir rezultatyvius sprendimus. Todėl nuo kalbų eikime prie darbų!