Neskubi-skubi medicininė pagalba

Lietuvoje ir mūsų Klaipėdoje dirba daug puikių gydytojų, gerai išmanančių savo darbą ir dovanojančių džiaugsmą žmonėms. Už tai nuoširdus ačiū Jiems!

Tačiau skubios medicininės pagalbos reikalai nesutvarkyti. Labai trūksta efektyvios organizacijos ir pagarbos žmogui. Ne iš vieno žmogaus teko girdėti nusiskundimus, kad dažnai atvykęs į ligoninės skubios pagalbos skyrių, esi priverstas jaustis nepatogiai ir tarsi būti kaltas, kam iš viso čia atvažiavai. Vietoj skubios pagalbos, neretai žmonės susiduria su ilgu laukimu, darbuotojų nepasitenkinimu ir neteisybe.

Vakar turėjau progą pats tuo įsitikinti. Man sode įkando negeras vabzdys, o gal dėl to, kad aš pats buvau blogas:) Prasidėjo ūmus užkrėtimas, koja ėmė raudonuoti ir tinti. Buvo jau vakaras, pas šeimos gydytoją patekti jau nebuvo galimybių, todėl atsidūriau vienos iš miesto ligoninių priimamajame, tikėdamas gauti savalaikę kvalifikuotą pagalbą. Nors čia pagalbos laukė tik 5 žmonės, užtrukau daugiau, kaip dvi su pusę valandos. Pasirodo, kad ta skubi pagalba, ne tokia jau skubi.

Nuo pat registratūros iki mane priėmusio gydytojo, iš visų girdėjau tą patį nepasitenkinimą ir perspėjimus, kad panašu, jog su mano problema reikia kreiptis pas šeimos gydytoją, suprask netiesiogiai- ko čia atvažiavai? Ir dar paaiškino, kad „silpnumas ir bloga“ po vabzdžio įkandimo nėra priežastis važiuoti į ligoninės priimamąjį. Kiekvienam kantriai turėjau teisintis, kad kai mano simptomai paūmėjo, šeimos gydytojas jau nebedirbo, o šeimos klinikos registratūra patarė važiuoti tiesiai į ligoninę.

Dar teko išklausyti perspėjimus, kad nėra čia ko be reikalo kreiptis į priimamąjį, nes už suteiktas paslaugas reikės susimokėti ir gavau pasirašyti sutikimą apie mokamas paslaugas. Manęs tai negąsdina ir aš galiu susimokėti, bet tai yra ABSOLIUTI NETEISYBĖ visų žmonių atžvilgiu. Pirmiausiai, kodėl žmogus pasijutęs blogai ir kai jam yra reikalinga skubi medicininė pagalba, turi bijoti išsikviesti greitosios automobilį?  Kodėl sušlubavus sveikatai, jis dar turi patirti stresą ir galvoti, ar jam už tai teks susimokėti? O jeigu jis neturi tam pinigų? Tai ką, valstybė taip ir paliks jį mirti ištikus infarktui, nuo trombo ar kokio sepsio? Ir kai jau atsitiks nepataisoma nelaimė, visi griebsis už galvų, ieškos kaltų bei aiškinsis, kaip čia taip galėjo nutikti.

Pagaliau, kodėl aš, kaip ir daugelis kitų žmonių, dirbdami ir sumokėdami valstybei labai daug mokesčių, kurie pramuša ir Sodros lubas, turime patekti į tokias situacijas ir taip jaustis, įrodinėdami valstybei, kad nesame drambliai?

Visos vakarykštės ligoninėje patirtos diskusijos ir erzelis baigėsi tada, kai buvo apžiūrėta mano koja ir vabzdžio įkandimas. Buvo paimtas kraujo tyrimas, atlikta kardiograma. Nustatyta diagnozė ir išrašyti antibiotikai gydymui.

Akivaizdu, kad šioje jautrioje visiems žmonėms srityje yra netvarka ir reikia kuo greičiau ją pašalinti. Nes bet koks delsimas yra nusikalstamas ir gali kainuoti žmogaus gyvybę. Darbas turi būti organizuotas taip, kad kiekvienas ten dirbantis ir gelbėjantis žmonių gyvybes bei sugrąžinantis sveikatą turi jaustis saugiai, tvirtai ir užtikrintai. O kiekvienas, kam prireikė skubios medikų pagalbos, turi žinoti, kad su visa žmogiška pagarba, tokią pagalbą gaus laiku ir kokybiškai. Tai yra privalomas dalykas civilizuotoje ir savo piliečius gerbiančioje valstybėje.

Šiandien yra Medicinos darbuotojų diena, todėl sveikinu visus, dirbančius šį sunkų ir labai reikalingą darbą! Linkiu, kad ne tik pacientų nuoširdi padėka, bet ir tinkamas valdžios dėmesys bei sprendimai, dar labiau didintų jūsų profesijos prestižą!

 

Sunkus darbas – visada atsiperka. Svarbiausia tikėti savo jėgomis ir niekada, niekada nepasiduoti. Kad ir kaip atrodytų neįmanoma – viskas yra pasiekiama! Linkiu visiems tuo patikėti.

Kiti straipsniai ir publikacijos

Daugiau galite sužinoti apsilankę sekcijoje Tinklarašis.