Panašu, kad praėjusio penktadienio Klaipėdos gatvių tvanas gerokai aptaškė miesto valdžios pažadus.

2023 08 06 iškart po eilinio Klaipėdos “skendimo” naujai išrinktas meras kvietė skubų tarnybų posėdį, svaidė kritikos strėles į buvusių valdžių darbą, priekaištavo, kad nuotekų sistema apleista ir užtikrino, kad bus imtasi skubių priemonių ir viskas pasikeis į gerą.

Praėjo du metai ir ką mes turime

Po pirmojo potvynio tokia garsiai šaukianti Seimo narė L. Girskienė pareiškė, jog nei meras, nei valdantieji nieko nedaro, kad Klaipėda neskęstų. Nesolidu.

L. Girskienės kolegos su visa frakcija dalyvauja miesto valdančioje daugumoje. Tai ką jie ten veikia

Po penktadienio liūties miesto gatvės virto kanalais. Apsemtos tokios atkarpos, kurios anksčiau niekada tiek vandens nematė. Chaosas ir įstrigę automobiliai pietinėje miesto dalyje. Kai kuriose vietose vanduo laikėsi dar kelias valandas po liūties.

Išvados: miestas sutrikdytas gerokai daugiau, negu per ankstesnes stichijas. Čia jau po dviejų metų nuo miesto valdžios pažadų ir išleistų milijonų nuotekų sistemai tvarkyti. Jokio informacinio valdymo ir operatyvaus tarnybų darbo krizės valandomis. Kitaip tariant, skęstančiųjų gelbėjimas pačių skęstančiųjų reikalas

Reziumė: miestiečiams neįdomu kokia valdžia ko nepadarė. Jiems reikia greitų sprendimų tvarkant miesto nuotekų infrastruktūrą.

Klaipėdos vandenys iš surenkamų pinigų atliko daug remonto darbų, kai kur net kapitalinius pokyčius, bet to yra per mažai. Miestas plečiasi, vyksta beatodairiška „trinkelizacija“, kai masiškai naikinami žalieji plotai, jungiasi daug gyvenamųjų namų iš Klaipėdos rajono teritorijos.

Reikalinga susidėlioti prioritetus. Klaipėdoje yra probleminės vietos, kurios yra žemai (pvz. H. Manto gatvė po geležinkelio tiltu) ir jos pirmiausiai turi būti tvarkomos.

Yra vietų, kurios patvinsta, nors esanti infrastruktūra ir leidžia vandeniui nutekėti į nuotekų sistemas. Čia tik reikia ūkiško požiūrio. Dažna bėda yra lietaus nuotekų grotelių užkimšimas. Žiemą – barstomu smėliu, vasarą- pjaunama žole, ant jų statomais automobiliais, jos yra išvedamos iš rikiuotės. Klaipėdos vandenys įrengia, o gatvių valytojai neįpareigoti jų prižiūrėti.

Reikia nedelsiant paskirti atsakingus asmenis ir numatyti resursus, kad nuotekų grotelės būtų nuolat prižiūrimos.

Suprantame, kad ekstremalių situacijų tik daugės, todėl net ir naujausios sistemos gali neapsaugoti nuo padarinių. Todėl reikalingas ir aiškus krizių valdymo planas, kad kiekviena tarnyba žinotų, kaip elgtis tokiose situacijose. Turi veikti ir miestiečių perspėjimo algoritmai.

Be to, sutapimas ar ne, bet didžiausios vandens sankaupos susidarė tose vietose, kur žaliųjų plotų sąskaita buvo įrenginėjamos parkavimo vietos. Ar daugiau atsiradusio asfalto ir betono tam neturėjo įtakos

Šiandien miestas neskiria reikiamos sumos investicijoms į paviršiaus nuotekų sistemą. Tam, kad ji per ateinančius 10 metų būtų kapitaliai sutvarkyta, kasmet reikėtų numatyti apie 3-5 mln eurų.

Meras A. Vaitkus, prieš tapdamas meru, drąsiai žadėjo šią problemą išspręsti. Deja, kol kas, po kiekvieno stipraus lietaus, mes apie tai daugiau kalbame, negu darome.

Klausimų ir iššūkių daug, todėl nereikia badytis pirštais vieniems į kitus, o visiems kartu ieškoti atsakymų ir protingai ruoštis naujiems gamtos išbandymams ateityje.

Ir nepalikti klaipėdiečių likimo valiai, net ir penktadienio pavakarę, kai valdiškos kontoros jau gyvena savaitgalio ritmu…

Nuotr. „Facebook“/klaipėdiečių