Man viena didžiausių vertybių yra padaryti darbą nuo pradžios iki pabaigos. Nuo idėjos iki įgyvendinimo.Esu labai laimingas, kai taip atsitinka ir turiu galimybę idėją paversti kūnu.

Jūrinė edukacija ir neformaliojo ugdymo pamokos jūrine tematika, Klaipėdos mokyklose, nuo šiol jau yra realybė. Įvyko pirmoji neformaliojo ugdymo pamoka ir tai yra labai svarbi akimirka visam mūsų miestui ir jo ateičiai.

Nueitas ilgas kelias, kol tai atsitiko. Viskas prasidėjo praėjusiais metais, kada miesto jūrinės bendruomenės pasitarime, dalyvaujant LAJM, Jūrininkų sąjungos, Jūrininkų įdarbinimo įmonių asociacijos, Kapitonų klubo atstovams, uždaviau klausimą: kodėl Klaipėdoje nėra vaikų jūrinės edukacijos, nėra neformaliojo ugdymo mokyklose apie jūrines tradicijas ir jūrininko profesiją? Į tai buvo atsakyta, kad nėra reikiamos motyvacijos bei skatinimo šiam dalykui, nėra ir pakankamos lyderystės, kad šis projektas įgautų pagreitį. Miesto savivaldybėje nėra tokios programos, nors tarybos komitetai apie tai diskutavo, bet reikalai nepajudėjo iš vietos. Mokyklos papildomų lėšų naujiems etatams neturi.

Dėl šių priežasčių, ilgą laiką niekaip nesisekė suderinti visų pozicijų ir sutarti, nors buvo ne vienas bandymas įvairiose mokyklose.

Po ilgų paieškų, durys atsidarė „Gabijos“ progimnazijoje. Pakalbėjau su mokyklos vadovybe, sudalyvavau keliuose susitikimuose. Gavau jų preliminarų pritarimą. Vėliau atlikau koordinacinį vaidmenį su LAJM, kaip sakoma, suvedžiau galus. Iš jų pusės, taip pat, buvo preliminarus pritarimas.

Bet tada iškilo kalusimas, ar jūrinės edukacijos neformaliomis pamokomis susidomės vaikai ir ar bus pritarimas iš moklseivių tėvų? Tada organizavome susitikimą su moksleivių tėvais, pristatydami šią idėją jiems.

Ir čia įvyko labai svarbus lūžis. Po susitikimo su „Gabijos“ moksleivių tėvais praėjo tik dešimt dienų. Ir jau per tokį trumpą laiką į jūrinio neformalaus ugdymo pamokas užsiregistravo net 18 vaikų ir sąrašas toliau ilgėja.

18 vaikų smalsiomis akimis  susirinko į pirmą pamoką, kurią vedė LAJM- o dėstytojai. Neformali edukacija jūrine tematika Klaipėdoje startavo. Patvirtinta programa. Pamokos apie jūrinę Klaipėdą, jūreivio profesiją, bus organizuojamos klasėje, vykdomos ekskursijos į Jūrų akademiją, uostą, laivus.

Esu labai laimingas, kad vaikų ir jų tėvelių susidomėjimas yra didžiulis. Noriu išreikšti padėką ir „Gabijos“ progimnazijos vadovams bei bendruomenei,ypatingai Direktoriaus pavaduotojai Inga Pronul, kad jie geranoriškai atsiliepė į pasiūlytą iniciatyvą. Taip pat, didžiausias ačiū, Rimai Mickienei iš LAJM.Šaunuoliai!

Tuo pačiu noriu paskatinti visus Klaipėdos tėvelius, jų vaikus, kitų mokyklų bendruomenes bendradarbiauti ir steigti neformaliojo ugdymo užsiėmimus visame mieste. Suvieniję jėgas mes galėsime kreiptis į Klaipėdos savivaldybę, tam, kad ši iniciatyva, prasidėjusi vienoje uostamiesčio mokykloje, turėtų palaikymą ir būtų vystoma visame mieste.

Jūrinė Klaipėda verčia dar vieną svarbų savo istorijos puslapį ir visi mes galime būti šių įvykių dalimi. Tik dar kartą įsitikinau, kad tikėjimas tuom, ką darai ir didelės pastangos, visada atneša norimą rezultatą!

Neformalaus jūrinio ugdymo svarbą pabrėžia ir kiti žinomi Klaipėdos jūrinės bendruomenės atstovai.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) Direktorius Vaclav Stankevič:

“OJ Crew  įmones vadovas, LAJM absolventas, jūru kapitonas Artur Truš pasiūlė visiškai nauja neformalaus jurinio ugdymo formatą su bendro lavinimo mokyklų mokiniais. Neabejoju, kad toks glaudus ir tikslingas LAJM bendradarbiavimas su OJ Crew duos teigiamų rezultatų ateityje. Butų nuostabu, jeigu prie tokios iniciatyvos prisijungtu ir kitos jurinesįmones bei organizacijos.“

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) Direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė:

“Jūrinės savivokos formavimas ir jūrinės kultūros puoselėjimas yra neatsiejama jūrų valstybės kūrimo ir stiprinimo  proceso dalis. Klaipėda, visų pirma, yra uostamiestis, taigi ir jūrinė neformaliojo ugdymo tematika turi vyrauti! Tai turi kelti teigiamas emocijasir pasididžiavimą gimtojo miesto išskirtinumu.

Labai vertinga pirmosios jūrinės pamokos patirtis! Į pirmąją pamoką atvykome komanda – jūrinių ir uostoprogramų vadovai bei būsimasis mokytojas. Mums buvo smalsu, kaip moksleiviai reaguos, ar mes juossudominsime. Ir bum! Atsakymų į klausimus – jūra, norinčiųjų atsakyti į klausimus – rankų miškas! 

Taigi, itin svarbu, kad neformalusis ugdymas ne tikbūtų susijęs su jūrine tematika, tačiau būtų patrauklusir įdomus įvairaus amžiaus moksleiviams. Sėkmėsreceptas paprastas: mokytojai entuziastai plius smalsūsmoksleiviai. 

Kiekvienoje įmonėje ar organizacijoje visada atsirandaenergingų ir kitus savo energijaužkrečiančių darbuotojų – jie būtų geriausi mokytojai irrealūs jūrinio gyvenimo pavyzdžiai! Kiekviena istorija  verta būti išgirsta ir iš jos galima daug ko išmokti. O savivaldybės dėmesys ir materiali parama mokykloms, vykdančioms neformalųjų ugdymą jūrine tematika, neabejotinai būtų didelė paskata. Galima pradėti ir nuopagyrimo.”

Kapitonas, LJKA tarybos narys, Romas Karmazinas:  

„Neformalus ugdymas – supažindinti jaunąją kartą su jūrinę profesiją, su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, jo reikšme mūsų šaliai, jo vaidmeniu visame pasaulyje. Kaip jūreivis pristato savo šalį pasaulyje. Laivokapitonas, kaip ir diplomatas, pristato savo šalį visuosepasaulio kampeliuose. 

Kuo daugiau suteikti informacijos apie tokiusedukacinius užsiėmimus, bendrauti su Klaipėdossavivaldybės Švietimo skyriumi, su Švietimo mokslo irsporto ministerija. Veikti išvien visoms jūrinėmsbendruomenėms. 

Kviesti pirmoje eilėje Klaipėdos valstybinio jūrų uostobendruomenę į pagalbą, kitas organizacijas,supažindinti su tikslu mokyti jaunimą, gerbti savovalstybę – jūrinę valstybę. Taip pat bendradarbiauti irsu miesto savivaldybe.”

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas AleksasKaupas:

“Neformalus ugdymas (toliau – NU)– esminispagrindas norint užauginti ateinančias jūrininkų kartas. Suteikti jauniems žmonėms informacijos apie galimybędirbti ir uždirbti deramą atlyginimą neišvykstat gyventiį svetimą šalį, kurioje galimai dirbs už minimaliusatlygius. Klaipėdai jauni žmonės, studentai suteiksmiestui gyvumo, dauguma jų manau ir liks po studijųčia. Klaipėda turės galimybę pritraukti studentus, kurievėliau galimai liks čia ir gyventi Lietuvoje. Jaunimasneieškos uždarbio braškių laukuose ar mažaiapmokamose darbuose užsienyje, bet gales uždirbtigyvendami Lietuvoje, parveš uždirbtus pinigus,kuriuos leis čia. Jūrinei bendruomenei – tai jaunimas, papildysiantis Lietuvos jūrininkų gretas. Mūsų šaliųjūrininkai labai vertinami ES darbdavių, tai tik kelsmūsų valstybės įvaizdį. Lietuvos laivų savininkaigalimai nebeieškos pigesnės darbo jėgos.

Reikia suinteresuoti tėvus, kurie motyvuotų vaikusrinktis jūrinio ugdymo pamokas, antra vertus – jos turibūti įdomios, kad patiktų vaikams, tuomet jie patyspasirinks. Rezultatai bus, jeigu kryptingai dirbsi irtikėsi tuom, ką darai.”