Klaipėda yra strateginis Lietuvos miestas.

Uostas, SGD terminalas, energetikos ir logistikos infrastruktūra- objektai, kurie bet kokios krizės atveju taptų vienais pirmųjų taikinių.

Praėjo daugiau nei ketveri metai nuo Rusijos plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Per tą laiką Ukrainoje matėme raketų/dronų smūgius miestams, energetikos objektams, uostams, civilinei infrastruktūrai. O kaimyninės šalys net keliolika kartų pajuto dronų „kliedesius“ ir savo teritorijose, įskaitant mūsų šalį.

Tačiau iki šiol daugelis klaipėdiečių negali atsakyti į paprastą klausimą: kur man vykti oro pavojaus atveju?

Dar blogiau yra tai, kad informacija apie slėptuves, kuri viešai skelbiama, neatitinka realybės.

Su kolegomis vakar atlikau mini eksperimentą. Būnant Turgaus gatvėje, programėlė LT72 rodė, kad artimiausia slėptuvė yra Žvejų gatvėje, prie “Fakso” baro. Nuėjus ten, neradome jokio ženklo apie slėptuvę. Tada teko pereiti per Biržos tiltą iki Muzikinio teatro. Beieškodami slėptuvės sugaišome daug brangaus laiko.

Jeigu grėstų realus pavojus, tokios paieškos taptų labai pavojingos. Tai čia tik viena klaidinanti situacija.

Šiandien analogiška situacija ir Gandrališkės rajone. Artimiausia priedanga nurodoma prie KFC pastato, tačiau atvykus priedangos ženklo rasti nepavyko…

Net neabejoju, kad visame mieste jų yra kur kas daugiau.

Ar kas, iš atsakingų tarnybų, pasirūpino tiksliu slėptuvių išsidėstymo ir ženklinimo auditu? Jeigu ir taip, tai atrodo nepakankamai.

Ar reguliariai vyksta civilinės saugos pratybos? Dauguma klaipėdiečių jų nėra matę.

Kodėl? Nejaugi manoma, kad Klaipėda yra per daug nuošalyje, kad jai grėstų pavojus?

O gal per daug nepatogu apie tai kalbėti?

Dar vieną skaudžią realybę pamatėme šiomis dienomis. Užteko sutrikdyti eismą vienoje pagrindinių miesto arterijų, ir Klaipėda paskendo spūstyse. Tūkstančiai žmonių valandų valandas praleido automobiliuose.

Jeigu miestas paralyžiuojamas dėl eismo ribojimų, belieka įsivaizduoti, kaip chaotiškai būtų organizuojama gyventojų evakuacija realios krizės metu?

Ar Klaipėda turi veiksmingą evakuacijos planą? Jeigu turi, tai kodėl visuomenė jo nežino?

Kur numatyti evakuacijos koridoriai?

Kaip būtų užtikrintas žmonių judėjimas iš pietinės miesto dalies, nes ten gyvena daugiausiai klaipėdiečių?

Kas koordinuotų veiksmus su rajono savivaldybe, kariuomene, policija, uostu?

Šiandien klausimų yra gerokai daugiau nei atsakymų.

Didžiausia problema yra net ne slėptuvių ar kelių trūkumas.

Didžiausia problema yra politinės lyderystės stoka. Miestui reikia vadovų, kurie ne lauktų krizės, o jai ruoštųsi. Kurie ne tylėtų, o pateiktų konkretų veiksmų planą.

Teisingumo dėlei, reikia paminėti, kad kaip tik šiomis dienomis mieste startuoja Priedangų infrastruktūros plėtros projekto II dalis. Planuojama pagerinti 16 priedangų, kuriose galėtų saugiai slėptis 4426 gyventojai. Tam planuojama išleisti 640 000 eurų. Tačiau projekto įgyvendinimo terminai glumina..

Slėptuves sutvarkyti planuojama iki 2027 m. lapkričio mėn.

Kartais susidaro įspūdis, kad už valstybinių projektų įgyvendinimą atsakingų institucijų atstovai, tiek įsijautę į biurokratines procedūras, kad yra praradę realybės jausmą ir gyvena paraleliniame pasaulyje.

Veikiančių slėptuvių žmonėms reikia čia ir dabar, o ne kitame penkmetyje.

Manau, kad nutylėjimų šioje temoje neturi būti ir miesto svaivadybė bei kitos atsakingos institucijos turi imti neatidėliotinų veiksmų:

Privalo būti sudarytas aiškus ir viešas kiekvieno miesto gyvenamojo kvartalo slėptuvių žemėlapis;

Vykdoma informacinė kampanija, pasiekianti kiekvieną namų ūkį;

Organizuojamosn reguliarios civilinės saugos pratybos gyventojams;

Viešai pristatytas evakuacijos planas ir alternatyvūs maršrutai;

Kritinės infrastruktūros apsaugos priemonių peržiūra;

Parengti savivaldybės, uosto, kariuomenės ir specialiųjų tarnybų bendri veiksmo scenarijai.

Klaipėdiečiai turi teisę žinoti, kaip būtų saugomi jie ir jų šeimos. Ir jie turi teisę šių atsakymų reikalauti dabar, o ne tada, kai jau kauks sirenos.