Artėjanti Jūros šventė nebeįsivaizduojama be tradicinės mugės ir šurmuliuojančių prekybininkų, kurie užpildo miesto centro gatves.

Preliminariais duomenimis šiemet šventėje ruošiasi dalyvauti apie 800 prekybininkų. Deja, artėjant Jūros šventei prekybininkai sužinojo, kad Klaipėdos savivaldybė pabrangino prekybos vietų kainas iki 40 proc.

Jautriausiai tokius neplanuotus rinkliavų padidinimus  pakelia smulkiausias verslas- amatininkai, kurie iš galimai nedidelio pelno (nes neužsideda didelės pelno maržos ar turi ribotą prekių skaičių) turės padengti išaugusius prekyvietės mokesčius. O būtent kūrybiški amatininkai ir lietuviškos produkcijos namudiniai gamintojai ir yra Jūros šventės mugės šerdis, kuriantys tikros mugės, o ne elementaraus prekybos centro atmosferą.

Pigiausia prekybos vieta Jūros šventės mugėje trims dienoms pabarango nuo 128 eurų iki 192 eurų, o brangiausia- nuo 360 iki 450 eurų. Šiemet iš šventinių prekybininkų planuojama surinkti apie 300 000 eurų.

Šventės organizatoriai, kaip vieną iš pagrindinių motyvų nurodo tą faktą, kad prekybininkų rinkliavos nebuvo didinamos nuo 2016 metų.

Mokesčių ar rinkliavų didinimas niekada nėra geras sprendimas. Bet jeigu tai yra daroma, privalome išgirsti aiškius argumentus ir skaičiavimus. Pasiteisinti tuom, kad „seniai nekėlėme įkainų“, čia neužtenka. Turi būti viešai pateikti skaičiavimai, kiek miesto valdžiai kainuoja šventės prekybinių vietų paruošimas, eksplotavimas, sutvarkymas po renginio. Net galiojantis LR rinkliavų įstatymas numato, kad rinkliavų dydžiai turi būti nustatomi remiantis patirtų sąnaudų principu. Tai nėra būdas savivaldybei tiesiog uždirbti daugiau pajamų.

Jūros šventės mugė neišvengiamai įvyks ir galėsime ten įsigyti įvairiausių pirkinių, tačiau vieno dalyko ten neabejotinai truks- tai valdžios pagarbos mokesčių mokėtojams.