Naujoji Klaipėdos valdžia skeptiškai žiūri į naujo pastato Jūrininkų sveikatos priežiūros centrui statybą ir svarsto jį perkelti į Klaipėdos miesto poliklinikos arba vadinamosios trečiosios poliklinikos pastatą, kurį ketinama renovuoti.

Visų pirma, nereikia daryti skubotų sprendimų, o mero komanda turėtų pasikalbėti su ekspertais, gydymo įstaigų vadovais ir personalu. Nes tik tie žmonės, kurie kasdien dirba sveikatos priežiūros įstaigose, geriausiai mato, jaučia, žino ir supranta situaciją.

Reikia girdėti profesionalų balsus. O, mano žiniomis, miesto medikų bendruomenė nepalaikytų „persikėlimo“ į seną, šiuolaikinei medicinai nepritaikytą, sovietmečio pastatą, kuris greičiausiai būtų renovuojamas tik iš išorės.

Antra, reikia labai pamatuotai vertinti, ar senieji pastatai apskritai yra tinkami renovacijai ir kiek senasis pastatas dar gali tarnauti visuomenės poreikiams. Juk būtų labai netoliaregiška, jeigu renovuotą pastatą po 20 metų tektų griauti, nes jis tapo avarinės būklės dėl, pavyzdžiui, pamatų skilimo ar sienų konstrukcijų neatlaikymo. Todėl architektai, projektuotojai turi pateikti ekspertinį įvertinimą dėl kiekvieno seno renovuojamo pastato.

Trečia, būtina įvertinti ir žmogiškąjį faktorių. Žmonės, kurie daugelį metų dirbo ar lankėsi vienoje vietoje, prie jos priprato, bus pasipiktinę nauja vieta. Reikia įvertinti, ar jungiant dvi atskiras institucijas, nepadaugės administracinis aparatas, kas galimai turės įtakos paslaugų prieinamumui- ar nereikės žmonėms laukti vizito pas gydytoją dar ilgiau?

Jeigu jau teigiama, kad miesto biudžete nėra lėšų naujam poliklinikos pastatui statyti (dėl to turiu abejonių), atidžiai išnagrinėkime kitas alternatyvas. Nejaugi mieste negalime surasti kitų pastatų, kurie yra naujesnio tipo ir juos būtų galima renovuoti mažesnėmis sąnaudomis. Tokiu būdu, nereikėtų centralizuoti atskirai veikiančių dviejų gydymo įstaigų.

Tokiam projektui finansuoti dalį lėšų būtų galima ieškoti ir iš kitų šaltinių. Tiek valstybės biudžeto pagalba, tiek ES lėšomis finasuojami medicinos inovaciniai projektai. Tam reikalui reikėtų parengti profesionalų investicinį projektą ir išnaudoti aplink mus esančias galimybes.

Pagaliau, jeigu netenkina dabartinė projekto kaina, galima būtų skelbti naują konkursą, sugriežtinant jo sąlygas, numatant atskirą konkurso komisiją ir sisteminę kontrolę. Didelė tikimybė, kad šie veiksmai atpigintų statybos darbų kainą.

Rasti teisingiausią sprendimą visada galima, tik tam reikia daugiau kompetencijos bei ryžto.