Šiandien, lygiai 21:00, kiekvienas lietuvis – kad ir kur pasaulyje būtų – rado savo vietą ir giedojo Lietuvos himną. 
Aš šį vakarą prisijungiau prie Strėvos seniūnaitijos kaimynų. Ir buvo be galo gera matyti, kad net ir per tokį orą susirinko nemažai žmonių. 
Nes tokios akimirkos primena – Lietuva yra ten, kur esame mes. Kur skamba mūsų balsai. Kur jaučiame bendrystę.
Maži poelgiai virsta dideliais stebuklais. O dideli stebuklai daro mus karaliais.
Žmonėms visada reikėjo karalių. Šiandieniniai karaliai savo sporto rekordais mus džiugina pasaulio arenose, maniežuose ir stadionuose. Jų talentui ploja pilnos salės, jų vardus pagarbiai taria meno ir mokslo pasaulis.
Mūsų karaliai mus jungia ir telkia. Jie suteikia galimybę didžiuotis savo šalimi ir dar stipriau ją mylėti.
Savo Lietuvą.
Lygiai taip pat – su pasididžiavimo šiurpuliukais ant kūno – giedame „Tautišką giesmę“, įsisukę į savo trispalvę. Į savo Lietuvą.
Pakiliai, išdidžiai ir su tikėjimu, kad viskas mums ir mūsų Tėvynei bus gerai!
